ūkis

ū́kis (vok. dial. Hucke) sm. (1) KBII69, KI174, K, Lš, Trš, Kl; OsG23, R54, MŽ72, ūkỹs (3), ū́kis, -ies sf. (1) PnmŽ, Šln 1. Rtr, L, Š, LVIV408, FrnW, KŽ, PolŽ¹299, Plt, Tl, Als, Akm, Kkl, Antr, LTR(Ob), Sb žemdirbystės vienetas, dirbamos žemės plotas su jo priklausiniais: Dvaras, ūkis, padvarija Lex50. Ūky sėdėti N. Ūkį valdyti N. Tas ū́kis nedaug ką neša KI35. Jis buvo nusipirkęs ū́kį DŽ¹. Gyventi iš ū́kio NdŽ. Dvilaukis, trilaukis, keturlaukis, šešialaukis ū́kis NdŽ. Šimtamargis ū́kis NdŽ. Bajoro ū́kis Tlž. Kas čia tą ū́kį laiko? J.Jabl. Buvo gražus ū́kis, laikėm gražius gyvulius LKT234(Nmj). Didis ū́kis, dvarukas Tlž. Žemės geros yra ir ū́kis pasituriamas Žg. Sunkus gyvenimas ant ū́kio Brž. Tas ū́kis buvo nuleistas, viską pačiam reikė budavotis Sk. Pradėjom lizą krauti ir ū́kį statyti Pgg. Turėjom dvejus namus, dvejus ū́kius Žl. Kaime buvo tokių labai senų gryčių, senų ū́kių Sk. Tie ū́kiai, kur vokiečių nepatikiamos šeimos gyveno, turėjo būti panaikyti Plšk. Turėjau padargus ū́kio, žemę, viską atideviau į kulkozą Krt. Prie ū́kio kas reik, kiekvienas pasidaro Kvr. Ji iš pat jauno pri ū́kio Erž. Ji tokia prie ū́kio (linkusi, mokanti ūkininkauti) Jrb. Ana iš ū́kio teka už kalvio J. Pagalbinis ūkis rš. Nebuvo toki didelė ta ū́kis LKT239(Žml). Buvo tada gi šniūrai, keno buvo čiela ū́kis, tai buvo po daugiau LKT289(Ppl). Šitokia ū́kis buvo, tiek bičių, o jis viską prarado Pv. Tas tėvas nenorėjo tos ū́kies skirt [tekindamas dukterį] Mšk. Toks platus ūkỹs, tai labai daug nuostolio pasidaro Vv. Ana biedna su vaikiukais, kaipo višta su viščiukais, savo ū́kį pilnavoja JD32. Jūs valgykit ū́kio (kaimišką) duoną, aš krominę Vrn. Lietos nuomonė[je] toksai kiemas vadinos dar ūkiu, nu ko paeita žodis ūkinykas S.Dauk. Įsisteigė ūkį, nusinuomojęs plotelį žemės Žem. Užkurys tvirtai laiko savo rankose ūkį ir rūpinasi juo kaip savuoju A.Vien. Ai, atstok, ai, atstok, jaunasis berneli, tu gausi mergelę iš didžio ūkẽlio JV232. Mano tėvelis ūkininkėlis, ūkẽlio valdovėlis JD155. Įsitaisė Endrijave, iš to ūkiùko išejo, čia įsikūrė End. ^ Apsiverkė kaip ūkio netekęs KrvP(Brž). Be vyro ū́kis kap arklys patrūkęs Srj. Jo ūkis iširęs kai žydo ratai LTR(Šd). Alų gerk ir ū́kį tverk J. Koks gaspadorius, toks ir ū́kis Ds. ║ kolūkis ar tarybinis ūkis: Retkarčiais padedu ū́kiui Alv. Misliji, kad ū́kį – lygiai namą: suėmei kaparais i iškėlei (iron.) Mžš. Ūkiuose kasmet didėja nusausintų žemių plotai sp. Ūkio vedėjas ŽŪŽ72. 2. gavybos, paruošų, apdirbamoji ir pan. įmonė: Miško pramonės ūkis rš. Veislininkystės ū́kis DŽ. Jis daugelį metų sėkmingai vadovauja finansų ūkiui rš. Vandens ūkio institutas ŽŪŽ85. Vištų ū́kis NdŽ. Kailinių žvėrelių ū́kis NdŽ. Žuvų ū́kis NdŽ. Girių ū́kis KŽ. Medžioklės ū́kis NdŽ. Pieno ū́kis NdŽ. Bičių ū́kis NdŽ. Gyvulių ū́kis NdŽ. Daržų ū́kis NdŽ. Grūdų (javų) ū́kis NdŽ. Linų ū́kis NdŽ. Laukų ū́kis NdŽ. Sodų ū́kis NdŽ. Kiaulių ū́kis KŽ. Paukščių ū́kis KŽ. Upėtakių ūkių yra ir Lietuvoje T.Ivan. Daržovių sėklininkystė – labai pajaminga ūkio šaka sp. 3. visuomeninės gamybos būdas: Natūralus feodalinis ūkis stabdė gamybinių jėgų augimą rš. Stambiausi kapitalistiniai ūkiai čia išstumia kitus, smulkesnius rš. Natūralinis ū́kis DŽ. Baudžiavinis ū́kis DŽ. Pasaulinis ū́kis NdŽ. Bendrasis (bendrinis), prievartinis, piniginis ū́kis NdŽ. 4. ūkininkavimas, gamyba, ekonomika: Gaspadorystė, ūkio vedimas I. Valstybės ū́kis KŽ; Rtr. Tautos ū́kis KŽ. Ūkio bankas Amb. Liaudies ū́kis DŽ. Žemės ū́kio kraštas NdŽ. Žemės ū́kio gaminiai, produktai NdŽ. Žemės ū́kio mokslas NdŽ. Žemės ū́kio mokykla NdŽ. Žemės ū́kio paroda NdŽ. Ū́kio sritys NdŽ. Ū́kio šaka NdŽ. Žemės ūkio intensyvinimas rš. Žemės ūkio meteorologija GTŽ. Žemės ūkio aviacija ŽŪŽ5. Ū́kio gyvenimas KŽ. Ū́kio padėjimas KŽ. Ū́kio reikalai KŽ. Valstybės ūkio mokslas Ser. 5. įrengimai, inventorius, pastatai ir kiti reikmenys: Butų ūkis rš. Fabriko ū́kis DŽ. Ligoninės ū́kis DŽ. Daugelis pasaulio miestų turi stambius tramvajų ūkius rš. Miesto centre statomas miesto komunalinio ūkio skyriaus gyvenamasis namas sp. Elektrinio transporto ūkis rš. Ūkio prekių krautuvė rš. 6. I ruošos, apyvokos darbai: Ūkio priveizdėjimas H183, R, MŽ, N. Ūkio vedimas, užveizdėjimas R193. Namų ū́kis Rtr, DŽ, KŽ. Darbuotis apie ū́kį NdŽ. Marytės visą ū́kį tvarkau Rs. Buvo jau didelė: ir audė, ir uogavo, ir ū́kio darbus dirbo Kvr. 7. S.Stan, KII4 turtas, nuosavybė, žemės valda: Ū́kius mums atims ir nešt lieps ubagų krepšą K.Donel. Aš neturu nė kokio ū́kio, vieną tą katiną Šts. Ūkio … negeisi artimojo PK109. Negeisk ūkio savo artimo brš. 8. WP143, KlG21,64, SE88, Lex46, H183, R, MŽ, N, NdŽ namai, židinys: Tie visi daugesnia mylėjo moterį, vaikus, šeimyną, pinigus, lobį ir kitus ūkio savo daiktus, nei patį Dievą BPII211. Stojos ūžimas kaip kokio vėjelio ir papildė visą ūkį BPII143. ║ namiškiai, gentis: Nesa eš žinau, ji prisakysianti savo vaikams ir savo ūkiui po savim BB1Moz18,19. 9. NdŽ valstybė. 10. MŽ159 tėviškė, paveldas, palikimas: Taip anys daro nevalią su kožno žmogaus namais ir su kožno ūkiu BBMik2,2.